pabaigtuvininkas

pabaigtùvininkas, -ė smob. (1) pabaigtuvių apeigų, vaišių dalyvis: Namie pabaigtuvininkus sutikdavę su indu vandens, kuriuo namiškiai juos laistydavę, linkėdami, kad klojimuose ir svirnuose būtų skalsa rš. Baigę išlašinti paskutinius lašus [degtinės], prisišnekėję pabaigtuvininkai išsiskirstė rš.